Trumpa, bet baisi istorija apie nematomus laikraščius
Gyvenam daugelis mūsų (aktyvių interneto vartotojų) didmiesčiuose, apsikasę nacionaliniais laikraščiais, interneto portalais, televizijos kanalais ir naiviai manome, kad būtent jie formuoja statistinio lietuvio požiūrį į gyvenimą. O juk iš tiesų vidutiniam miestelio gyventojui kur kas “arčiau kūno” koks rajoninis laikraštukas, kurio redaktorė Vacė yra jo uošvės draugė, o kriminalų rubriką ruošiantis žurnalistas Juozas papildomai uždarbiauja kaimyno skerdykloje.
Ar įsivaizduojate, kiek Lietuvoje tokių, mūsų akimis, niekam nežinomų, nereikšmingų laikraštukų? 30? Baikit juokus. 50? Irgi nepataikėt. Jų yra arti šimto. Po velnių, kai pagalvoji, beveik šimtinė autonomiškų, į miestelių ir kaimų bendruomenes tvirtai įaugusių nuomonės formuotojų, dažnai įtakingesnių už bet kokius “Lietuvos rytus”, “Respublikas” ir kitus “didžiausius, skaitomiausius”, etc.
Ir ką mes apie juos žinom? Kol nepradėjau dirbti ryšiuose su visuomene, nežinojau praktiškai nieko. Net kad tokie laikraščiai egzistuoja kone kiekviename šalies rajone. Nežinojau, kad kažkur Lietuvoje keletą kartų per savaitę dienos šviesą išvysta “Bičiulis” (Kelmė), “Kazlų rūdos kronika”, “Kupiškėnų mintys” ar, pavyzdžiui, “Auksinė varpa” (taip, perskaitėte teisingai, toks laikraštukas leidžiamas Pakruojyje). Kai kuriuose rajonuose aršioje konkurencinėje kovoje grumiasi net keletas vietinių leidinukų.
Regioninės spaudos tiražai paprastai svyruoja nuo 1000 iki 5000 egzempliorių, vienas kitas rimtesnis sukrapšto daugiau. Mažai, sakote? Nacionalinio rango žurnalas “Veidas”, mano žiniomis, neturi nė tiek (tiražas - apie 4-5 tūkst.). Be to, kokiame Kupiškyje gyventojų skaičius vos perkopia 8 tūkstančius, tad tik įsivaizduokite kokia dalis žmonių skaito du vietinius spaudinius, kurių bendras tiražas siekia 5-6 tūkst. egzempliorių. Iš esmės, pavarto juos kone kiekvienas kupiškėnas.
O dabar truputėlį giliau į šių regioninių laikraštukų virtuvę įlįskime. Prieš keletą savaičių kolegei teko atlikti gan įdomią apklausą - apskambinti visas regioninės spaudos redakcijas ir išsiaiškinti, kokios galimybės juose publikuoti užsakomuosius straipsnius be užsakomojo numerio (priminsiu, tą daryti draudžia įstatymas).
Su rezultatais susipažinau šiandien. Iš 64 apklaustų redakcijų “Ne” tepasakė tik 10. Likusios mielai sutinkančios su tokiu bendradarbiavimo modeliu, tiesa, kai kurios už jį prašo nedidelio antkainio (paprastai apie 20 proc.) Daugelyje leidinių, be visa ko, dar galima pasirinkti ir puslapį, kuriame prasidės užsakytas straipsnis. Pavyzdžiui, titulinį…
Bet baisioji dalis prasideda tik dabar. Kiek, Jūsų manymu, kainuoja užsakomasis straipsnis regioninėje spaudoje? Pasivarginau paskaičiuoti pagal standartinius pateiktus įkainius. 15×12 cm. dydžio straipsnio (apytikriai 1/4 stambaus formato laikraščio puslapio) publikavimas atsieina nuo 100 iki 400, dažniausiai pasitaikanti kaina - apie 250 Lt. Kitaip tariant, kainos juokingos. Kodėl? Nes kitaip reklaminio ploto niekas nepirktų ir vietiniai leidiniai tiesiog neišgyventų.
Paradoksalu - tokia jėga (įtakos vietinei viešajai nuomonei prasme) ir toks silpnumas (dėl priklausomybės nuo negausių reklamos užsakovų) tuo pačiu metu.
Visus šiame įraše išdėstytus faktus dabar sudėkite į krūvą: regioninių laikraščių galia + galimybė spausdinti nepažymėtus reklaminius straipsnius + juokingos jų kainos. Ką gauname? Puikią terpę manipuliacijoms. Nusipirkti tiesą regionuose kainuoja grašius.
Štai tokia trumpa, bet bauginanti istorija apie nematomus Lietuvos laikraščius.
P.S. Pasiūlymas ieškantiems originalių gimtadienio dovanų. Parašykite linksmą straipsnį apie jubiliatą, sužvejokite mielą nuotrauką ir įdėkite jį į Kaišiadorių laikraštį “Atspindžiai”. Kainuos apie 100 litų. Taip, taip - be užsakomojo numerio.
2008-06-06 08:33
Sunku jiems… Kurti kelis kartus per savaite turini vien is rajono naujienu kai kada yra neimanoma misija. Todel bet koks turinys, uz kuri dar ir susimoka, jiems tikras isganymas.
Rajono laikrastis irgi verslas, todel stebetis neverta.
2008-06-06 09:21
Viso šito reikalo priežastys man suprantamos. Kas gąsdina - tai jo pasekmės.
2008-06-06 14:53
laikraščio “Varėnė” skaitymas - vienas linksmesnių mano praeitos vasaros atsiminimų. tiesa, linksmumas ir buvo iš tų naujienų “vietiškumo”, iš apkalbų apie kaimynus kaip svarbiausių pasaulio įvykių pateikimo. vis dėlto, tai, ką tu čia rašai, yra taip pat tikra, labai teisinga ir visai nelinksma…
2008-06-06 21:22
[...] Totalinis parsidavimas. Jei jums atrodo, kad prastai gyvenate, tai dar nebuvote rajoninio laikraščio redaktoriumi. Ten pinigą į bet ką išmainys… [...]
2008-06-07 10:36
ai, nevarykit, didieji laikraščiai daro tą patį, ir kiek teko bendadarbiauti - išvis nieko neprašo už tai, kad būtų be “Užs.” (kalba ne apie politinius str.), tiesiog jei tekstas parašytas žurnalistiniu stiliumi, o jei dar interviu forma, ir gali sueiti už paprastą straipsnį - valio.
2008-06-07 20:53
Rajoniniams laikraščiams niekas netrukdo būti įdomiems.
Nebent rašytojų gabumai, norai ir galimybės :)
Didžioji dalis rajono ,,pletkininkus” perka dėl skelbimų ir dėl vairuotojų pavardžių, kurie įkliuvo išgėrę :D
2008-06-09 15:25
Tikrai nesutinku dėl miestelių laikraščių įtakos. Kaip kilusi iš ne paties didžiausio miestelio šalia Vilniaus ir netgi trumpai dirbusi vienam rajoniniam laikrašty, galiu pasakyt, kad mažai kas juos skaito - didelę dalį IŠDALIJA VELTUI (pvz., padeda bažnyčioj), kita dalis skaito būtent minėtasias respublikas ir lietryčius, o rajoninį pavarto tikrai ne kiekvienas. O tai, kad ten beveik visi str. nupirkti, tai, be abejo, gryna teisybė.
2008-06-12 12:54
jei jau apie gimtadienio dovanas, Šiaulių TV reportažas tik apie 500 lt., čia jubiliejui.
O su kažkuo, kas sakė, kad neturėtų apie ką rašyt tie rajono laikraščiai, labai nesutinku. Kad ir toks pvz. - pranešama nacionalinė naujiena, o rajono žurnalistai skambina ir sako: “jei nemokate, prašome nesiųsti mums šios informacijos”. Wtf?
2008-06-14 21:31
1)kas čia per apibūdinimas “nematomi” laikraščiai? kur jie turi būti rodomi, kas juos turi matyti? jie tiesiog yra kiekviename rajone. kam reikia, tas juos randa, mato, skaito. O kodel “pakruojo varpa” turėtų būti “matoma” kur nors plungėj?. šeip dar šyptelti verčia ir pats jūsų “atradimas” kad Lietuvos rajonai turi savo laikraščius. na iš ties atradimas vertas nominacijos! :) (beje, dalis tų pačių rajoninių turi ir savo internetines svetaines. tad šiuo atveju irgi sąlyginai neteisingas pasakymas apie jų nematomumą)
2) vietinių laikraščių, jei jie nėra kokio nors suinteresuoto veikėjo asmeninis ruporas nuvertinti nederėtų, kaip ir nederėtų iš jų tyčiotis. kadangi mano darbo pobūdis neretai priverčia monitorinti tam tikro turinio info vietinėje žiniasklaidoje, tai galiu pasakyti atsakingai, kad esu skaitęs ne vieną įdomų vietos žurnalsitų rašinį skirtingų rajonų laikraščiuose. neretai jie būna kur kas nuoširdesni, išsamesni ir netgi objektyvesni nei apie tuos pačius dalyksu rašančių nacionalinių.
3) pats sau prieštaraujate teigdamas “niekam nežinomų, nereikšmingų laikraštukų?” o pradžioje teigiate, kas labiausiai įtakoja statistinio lietuvio nuomonę: “naiviai manome, kad būtent jie (nac. laikraščiai, internetas ir t.t.) formuoja statistinio lietuvio požiūrį į gyvenimą. O juk iš tiesų vidutiniam miestelio gyventojui kur kas “arčiau kūno” koks rajoninis laikraštukas”. taip, iš tiesų nuvertinti jų nedera - neišgalėdamas prenumeruoti nac. spaudos - vietos laikraštėliui kaip bebūtų dažniausia prenumeratai sukrapštoma. tai rodo ir tiražai, ir tas fakatas, kad kai kurie rajonai turi net ne vieną laikraštį.
4) ir bendrai dėl manipuliavimo žmonėmis per pigius užsakomuosius straipsnius - tai tų manipuliacijų pilna visur. koks skirtumas ar ta pati manipuliacija brangiai bus farširuojama nacionaliuose, ar pigiai regioniniuose. nuo kainos turinys netampa geresnis…
2008-06-15 12:24
Nematomi todėl, kad jie nematomi daugeliui mūsų - aktyviai besinaudojančių internetu ir gyvenančių didmiesčiuose. Galvojančių, kad realybės vaizdą visoje Lietuvoje formuoja nacionalinė žiniasklaida.
Į kitus argumentus atsakinėti nematau prasmės, nes jie kvepia kabinėjimusi prie žodžių ir parodo, kad nesupratote įrašo minties.
Pavyzdžiui, 3 punkte išimate žodžius iš konteksto, tam, kad galėtumėte pakritikuoti ir sakyti, kad pats sau prieštarauju. Aš pacituosiu visa sakinį: “Ar įsivaizduojate, kiek Lietuvoje tokių, mūsų akimis, niekam nežinomų, nereikšmingų laikraštukų?”. Pastebite jame žodžius “mūsų akimis”? Ar jaučiate, kaip šie žodžiai keičia sakinio prasmę?
2008-06-16 17:12
jei tas “mūsų akimis” buvo kai rašiau įrašą – tada iš tikro pripažįstu pražioplinęs ir tinkamai neįsiskaitęs. tokiu atveju minties prieštaravimų nematau.
Tačiau kliūva kitas tamstos asmeniškumas jau reakcijoje į mano komentarą: “Į kitus argumentus atsakinėti nematau prasmės, nes jie kvepia kabinėjimusi prie žodžių ir parodo, kad nesupratote įrašo minties”
Matau vertinate savo blogo skaitytojus ir jų nuomonę Negi iš ties manant, kad tik jūsų nuomonė gali būti teisingiausia ir kurios, deja, kiti neįgalūs suprasti – kils didesnis noras sugrįžti ir skaityti, o tuo labiau komentuoti paties įrašus?
Pasakysiu pabaigai tik tiek – tamstos nepažįstu ir neturiu jokio asmeninio pagrindo “kabinėtis”. Tiesiog parašėte įdomų ir užkabinusį įrašą, kurį kilo spontaniškas noras pakomentuoti, ir ne dviem žodžiais. Manau džiaugtis reikėtų tuo, o ne demonstruoti įžeidumą, jei kritika pasirodė nepriimtina. Juolab, kad dalis mano pastabų buvo orientuota bendrai dėl aptariamos problemos, o ne asmeniškai pačiam.
Sėkmės