RsV ir komunikacija | Spin.lt

Ilgasis savaitgalis lietuviškoje blogosferoje prasidėjo anaitptol ne optimistinėmis nuotaikomis. Tęsiasi keistai neaprimstanti tinklaraščių šienapjūtė ir nors nežinau.lt tartum nepaskelbė apie visišką blogo uždarymą, tačiau nuotaika liko mažumėlę pakasyniška. Situacijos anaiptol neskaidrina ir užsitęsusios kitų (man tematika aktualių) blogerių atostogos. Štai jau gerą mėnesį nieko negirdėti iš „Dievų žiniasklaidos” ir efkom. Tikėsimės, kad tai tik vasariškas tingulys ir laikinai persistumdę prioritetai…

Kaskart ruošdamas apžvalgą ir krapštydamasis prie savo feed‘ų skaitytuvo vis pasidžiaugiu atsiradusiais „Dansu, Dansu“, kurių komanda rašo ne tik dažnai, bet ir taikliai. Šią savaitę vėl nevalingai susitapatinau su Filu, (pagrįstai) graudenusiu dėl Lietuvos reklamos ir marketingo rinkos situacijos. Taip norėjosi antrinti ir kone visas mintis perkelti į ryšių su visuomene sritį, kurioje irgi ne pyragai.

Beje, tęsiant apie Dansu tinklaraštį. Dažnai pavydžiai žvelgiu į jo dinamiką beigi įvairovę, kuriai galimybes sudaro darnus kolektyvinis kūrybinis darbas. Norėčiau, kad ilgalaikėje perspektyvoje Spin.lt naštą irgi pasidalinčiau su bendraminčiais. Tad jei būtų pritariančių koncepcijai ir norinčių (aka entuziazmas) bei galinčių (aka kompetencija) prisijungti - laukiu laiškų. Su keliais bendraautoriais derybos jau vyksta :).

O dabar grįžkime prie apžvalgos. Ne viskas šokoladiniu kremu patepta ir užsienyje. Ir ten RsV klientams kartais pritrūksta subtilumo, tad nugali tiesmukas, į kiekį orientuotas „smirdantis PR“. Bet tai tik žiedeliai palyginti su aukščiausio pilotažo informacinėm kampanijom, kurios, kaip teigia Spinwatch, ruošiamos vyriausybiniame lygmenyje. Iš tikrųjų - sukelti karą ir įrodyti, kad jį išprovokavo priešininkas, reikalauja titaniško meistriškumo.

Jau kelintą savaitę kankinęs ir niekur trauktis nežadantis darbų srautas pradėjo gerokai užknisti. Todėl nieko keisto, kad įrašas apie primirštą 80/20 principą ir jo taikymą PR sferoje paskatino susimąstyti apie gyvenimo organizavimo reformas. Tačiau ir joms reikėtų to paties laiko, kurio taip erzinančiai trūksta.

Būtent todėl, priešingai nei kai kurie blogeriai, nelandžioju po kiekvieną naują socialinį tinklą, nes jau dabar man daugoka tų, kuriuose dalyvauju (viso 4: Facebook, Frype, Twitter, LinkedIn). Nebent kažkas įrodytų naujojo tvarinio nenuneigiamą pridėtinę vertę, o tai pavyksta padaryti nedažnai.

Web 2.0 keliamas bangas žiniasklaidoje ir ryšiuose su visuomene pagal konferencijos dalyvių mintis apžvelgia Richardas Edelmanas. Iš pradžių svarsčiau pagal tai parengti atskirą įrašą, bet galiausiai nusprendžiau, kad nieko kvapą gniaužiančiai naujo ten nepasakyta: nišinė žiniasklaida, visuotinas finansavimas iš reklamos, nauji kompetencijos reikalavimai žurnalistams ir t.t. Kam eilinį kartą aušinti burną?

Geros savaitės. Nepakliūkit į šienapjūtę.