Apie laisvę ir atsakomybę blogosferoje

Ar pamenat, kai nežinau.lt pusiau juokais, pusiau rimtai paskelbė, kad Rusijos bendrovė perka mūsiškę „Omnitel”. Tuomet rimtai susimąsčiau, kur baigiasi tinklaraščių laisvė ir prasideda jų atsakomybė. Nes, žvelgiant iš verslo įvaizdžio pusės, įrašas populiariame bloge savo svoriu ir sklaida gali mažai kuo nusileisti nuo informacijos tradicinėje žiniasklaidoje (ir padaryti nemažos žalos). Nepaisant to, kad istoriškai blogas yra suvokiamas kaip subjektyvi asmeninės nuomonės sakykla, galinti sau leisti kur kas daugiau.

Pamaniau, kad būtų velnioniškai įdomu pasišnekėti šia tema su sritį išmanančiu teisininku. Ilgai galvoti nereikėjo, kas tokiam pokalbiui būtų tinkamiausia kandidatūra. Užuomina: Blogeris vs. Seimas..:) Kitaip tariant, į kilusius klausimus atsakyti paprašiau (a) ryšių su visuomene specialisto, (b) diplomuoto teisininko, (c) blogerio Liutauro Ulevičiaus (taigi visos šiai temai reikiamos kompetencijos viename asmenyje).

Spin.lt: Ar blogerių atsakomybė už paskelbtą informaciją turėtų būti (yra) identiška kitų žiniasklaidos kanalų atsakomybei?

Liutauras: Pirma, tinklaraščiai yra interneto svetainės su neribota prieiga. Taigi, tinklaraštis Visuomenės informavimo įstatymo prasme yra visuomenės informavimo priemonė, o tiksliau - patenka į šios kategorijos poaibį - informacinės visuomenės informavimo priemonę.

Antra, kiekvieno tinklaraščio atveju kažkas kuria turinį, kažkas teikia informacijos talpinimo, prieigos paslaugas, šie asmenys atitinkamai teisine prasme būtų laikomi viešosios informacijos rengėjais ir leidėjais.

Iš to seka, jog tinklaraščius ir juose vykdomą visuomenės informavimo veiklą reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas bei susiję teisės aktai. Tai, jog ne daug kas yra su jais susipažinęs ar supranta vidinę šių ganėtinai sudėtingų teisės aktų sandarą - kitas reikalas:)

Kaip pavyzdį nurodyčiau tinklaraščio www.blogas.lt/kaboom istoriją, kai Žurnalistų etikos inspektorius įspėjo blogas.lt dėl daromo teisės pažeidimo, taigi - pripažino, jog tinklaraštis patenka į reguliavimo sritį.

Tiesiogiai atsakant į klausimą - tinklaraščio teisinis statusas (kartu ir atsakomybės klausimai) iš esmės nesiskiria nuo, pavyzdžiui, nacionalinio dienraščio teisinio statuso.

Spin.lt: Jei taip, ar tai nepaneigia pirminės blogosferos idėjos - nesuvaržytos minčių ir formos laisvės?

Liutauras: Laisvė be ribų - tai anarchija. Mūsų gyvenimas paremtas demokratija, kurios vienas pamatinių principų - teisės viršenybė, o pagal teisės teorijos klasikus nėra teisės, kuri kartu nesuteiktų ir pareigos. Teisė rašyti ir informuoti turi atsvarą - pareigą tą daryti teisės normų nustatytuose rėmuose ir neperžengiant aiškių ribų. „Nesuvaržytos mintys ir formos” garantuojamos, tačiau tai nereiškia, jog galima savo mintimis ir formomis „užrėplioti” ant kitų asmenų, ignoruojant jų teises ir interesus.

Spin.lt: Ką šiuo klausimu sako Lietuvoje galiojantys teisės aktai? Pavyzdžiui, jei blogeris paviešina konfidencialią verslo informaciją, kurios nutekėjimas atneša konkrečios žalos įmonei, ar yra galimybių jį kaip nors bausti?

Liutauras: Reikėtų žinoti daugiau konkrečių detalių, tačiau principinė situacija aiški - konfidencialios informacijos viešinti negali, nebent ta informacija patenka į tokias kategorijas, kai laimi visuomenės interesas. Pavyzdžiui, jeigu maistu prekiaujanti įmonė slepia konfidencialią informaciją, jog parduoda salotas, kurias kiekvieną vakarą perplauna su plovimo skysčiu, tai tokią informaciją galima neabejojant skelbti. Visuomenės interesas žinoti šiuo atveju yra svaresnis nei konkretaus privataus subjekto šią informaciją slėpti.

Kitas dalykas, iki šiol Lietuvos teismų praktikoje nepasitaikė ginčų, kuriuose tinklaraščio autorius siektų sau pritaikyti žurnalisto imunitetą. Minėto pavyzdžio atveju žurnalistas galėtų reikalauti apsaugoti informacijos šaltinio paslaptį ir privalėtų jį atskleisti tik motyvuotu teismo sprendimu. Kol kas nežinia, ar teismai pilna apimtimi tokią teisę pripažintų ir tinklaraštininkui.

Spin.lt: Kita situacija: jei koks nors asmuo nusprendžia, kad tinklaraščio įrašas pažeidė jo garbę ir orumą, kokios jo bylinėjimosi galimybės?

Liutauras: Galimybės bylinėtis puikios, o procedūra - tokia pati kaip ir tradicinės visuomenės informavimo priemonės atveju.

Spin.lt: Apskritai, yra įvairių blogosferos aspektų, kurie šiuo metu, kiek suprantu, niekaip nereguliuojami teisiškai. Ar, tavo manymu, tai gali sukelti kokių nors teisinių problemų?

Liutauras: Kaip minėjau, reguliavimas yra, tik teisinis neišprusimas neleidžia tinkamai ir uoliai ginti savo teises.

Tad, mieli kolegos tinklaraštininkai, gero bet atsakingo bloginimo. Ir tegu laisvas blogosferos oras neužliūliuoja jūsų tiek, kad užliptumėte ant aštraus Temidės kardo ašmenų.


Komentarų (18):

  1. Liutauras: Pirma, tinklaraščiai yra interneto svetainės su neribota prieiga. Taigi, tinklaraštis Visuomenės informavimo įstatymo prasme yra visuomenės informavimo priemonė, o tiksliau - patenka į šios kategorijos poaibį - informacinės visuomenės informavimo priemonę.
    Tiesiogiai atsakant į klausimą - tinklaraščio teisinis statusas (kartu ir atsakomybės klausimai) iš esmės nesiskiria nuo, pavyzdžiui, nacionalinio dienraščio teisinio statuso.

    Tai yra kone didžiausias absurdas. Jei aš sumanysiu sustot vidury gatvės ir pradėt kažką pasakot, tai būsiu palaikytas kuria nors visuomenės informavimo priemone??

    Čia yra konkretus “šikiojimas”, atsiprašant, į kelnes. Šitokia paranoja į gerą tikrai neišeis, matyt netolimoje ateityje tikrai sulauksim dar preito amžiaus pradžioj ir vidury kai kurių rašytojų išpranašautos ateities. Smagu!

    P.S. Žinoma, šmeižtas ir visi pan. dalykai yra baustini.

  2. Panašu, kad dabar blogeriui nepakaks tik aklai pažymėti “su salygomis sutinku”, bet ir išlaikyti teisinį egzaminą ar testą.

  3. Netirštinkim spalvų, kolegos :) Apie žodžio laisvės apribojimus Liutauras juk nekalba. Tiesiog yra tam tikros jautrios informacijos (šmeižtas; konfidenciali info ir pan.), kurią paskelbus ir būtume traktuojami taip pat kaip visuomenės informavimo priemonės.
    Subjektyvią nuomonę juk gali skelbti ir laikraščiai ir tik nuo redakcijos politikos priklauso, kiek ji subjektyvi. Bet kai peržengiama tam tikra riba, tuomet tai tampa ne tik laikraščio reikalu. Tas pats, matyt, ir su blogeriais. Nors sutinku, kad tema verta gilesnės diskusijos.

  4. Nuoširdžiai tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau kas nors paduos vieną ar kitą blogerį į teismą. Kodėl? Todėl, kad tai visiems žmonėms parodytų - turi atsakyt už tai, ką rašai. Nors labai gerbiu nezinau.lt autorių ir taip toliau, bet jo paskleistas gandas man nepatiko. Jauskime atsakomybę

  5. Bet taip gaunasi kad mes turime tokais pat atsakomybes kai pzurnalsitai ar leidejai, bet neturime tokiu pat teisiu.

  6. Na, manau, kad būtent už teisių lygybę ir kovoja Liutauras, siekdamas galimybės blogeriams gauti akredaticijas į Seimą.

    Be to, mano nuomone, panaši situacija kol kas yra ir su atsakomybe. Kalbant teisiniais argumentais, ji tartum ir turėtų būti lygi su tradicinės žiniasklaidos, bet ar realiai tinklaraščių atsakomybė yra suvokiama tokiame lygmenyje. Tiek pačių blogerių, tiek visuomenės. Turbūt kad dar ne.

  7. nesvarbu, gerai? sako:

    nepykit, mielieji. liutaurai. taip kalbeti negalima. pirma, “patenka i sios kategorijos poaibi”. bullshitas kubu. gal galima lietuviskai, a?
    antra, paskutine is penkiu pastraipu pradeti zodziais “Tiesiogiai atsakant į klausimą…”. Kodel negalima is karto tiesiogiai atsakyti i klausima?
    trecia. “Laisvė be ribų - tai anarchija”. i kieno klausimus atsakineji? trecioko, susipazistancio su politologija? Kamon, manrods spin’a skaito truputuka vyresni, sias ultra-banalybes girdeje pries gera desimtmeti.
    na ir apskritai, tarptautiniu zodziu ir teisinio zargono perteklius, mano galva, reiskia nepagarba skaitytojui, nes taip jis verciamas skaityti nuobodu, neidomu ir baisu teksta. juolab atspausdinta komunikacijos(!) specialisto pirstais…

  8. antanas sako:

    to “nesvarbu, gerai?”
    ai nesikabinek, gerai?

  9. Filas sako:

    Taigi, kas yra blogeris? Privatus asmuo ar ziniasklaida? jeigu privatus, tai jis turi daugiau teisiu. O jeigu jis pretenduoja buti akredituotas seime, jis tampa tradicine suvarzyta ziniasklaida.

  10. [...] savaitę Spin.lt pateikė interviu su Ulevičiumi apie laisvę ir atsakomybę blogosferoje. Nesame žurnalistai, bet už savo žodžius atsakome kaip bet kuri kita visuomenės informavimo [...]

  11. banditaz’ai, laisvai iš bet kur pasiekiamas tinklaraštis nėra atsitiktinis sustojimas vidury gatvės. tai labai aiškią vietą elektroninėje erdvėje turintis materialus dalykas.

    Juliau, pakaks. saviraiškos laisvė prigimtinė. kaip ir atsakomybė už piktnaudžiavimą ja.

    ŽTKP, http://www.blogas.lt/kaboom atvejis - pirmas žingsnis iki teismo.

    Andriau, turim tas pačias teises, tiesiog mažai kas suvokia, kad mes tas teises turim, mažai kas jų reikalauja, mažai kas dėl to eina į teismą ;) būtent dėl to mano byla prieš Seimą ir yra, kad neskaudžiu atveju (jeigu praloščiau) padaryti precedentą ir patikrinti teorinius pamatus realybėje

    Filai, skirtumas tarp privataus ir viešo asmens paprastas. kai sėdi namie prie stalo ir buchtelini su draugais, tai yra privatus pokalbis, bet vos tik kitoje pusėje stalo virtualiai gauna galimybę atsisėsti bet kas - tai jau yra vieša situacija ir bet kas dėstantis savo mintis tampa visuomenės informavimo priemone

  12. Kiek matau iš atsakymų, tai LR teisinė sistema dar nesuvokia (kaip ir kitų šalių teisinės sistemos) esminio skirtumo tarp žiniasklaidos ir asmeninio dienoraščio.
    Manau tolimoje ateityje (per dešimtmetį) bus pokyčiu.
    Dėl vienotokio paskleisto “gando” galiu pasakyti, kad nuomonė buvo laabai pagrįsta ir kyla klausimas, kodėl iki šiol iš omnitel’io nėra aiškių atsakymų dėl reklamos plagijavimo.

    Eugenijus
    youlikeit.lt

  13. [...] uždavė kelis klausimus Liutaurui Ulevičiui apie tinklaraščių autorių žodžio laisvę. Tingintiems sutrumpinsiu: nep*zdėlink jei neturi [...]

  14. Įdomiai. Aš kaip tik dabar laukiu vienos šūdfirmės vadovo advokato laiško su kvietimu bylinėtis dėl jų nuomone šūdfirmės kaip juridinio asmens vardo viešo pažeminimo.

  15. Eugenijau, koks, manytum, yra tas skirtumas tarp žiniasklaidos ir tinklaraščio? kaip juo remiantis galima būtų pagrįsti skirtingą teisinį statusą?

    awx’ai, būtų įdomu panagrinėt atvejį ir konkretčius argumentus - jeigu gavęs pasidalintum, savo ruožtu pažadu pasiūlyt galimus kontr-argumentus, jeigu tokie bus įmanomi

  16. Liutaurai, aš esu publikavęs įrašą, neigiamai paveikiantį tos įmonės vardą (google irgi tuom pasirūpino), nepagrįsdamas savo žodžių pačiame įraše, tačiau dokumentus išsakytos nuomonės pagrindimui turiu ir pati įmonė turi. Pats irgi pasikonsultavau su savo drauge teisininke, ji man išdėstė visus punktus, pagal kuriuos galima mane apkaltinti juridinio asmens vardo pažeminimu, tačiau tik tuo atveju, jei negalėčiau pagrįsti savo žodžiu faktais. Kadangi pagrįsti galiu, taip atrašiau tos įmonės vadovui ir jau kelias savaitės nesulaukiu jokio laiško iš jų pusės.

    Vadovas dar minėjo ir jį asmeniškai žeidžiančius mano žodžius (šaraškino kontora ir pan.), tai juos pakoregavau, tačiau prašymo ištrinti įrašą nepildžiau, nes šioje situacijoje mano manymu aš turėčiau reikalauti kompensacijos iš jų, o ne jie manęs.

  17. Prašalaitis sako:

    Nesu nei teisininkas, nei blogeris, nei žurnalistas, bet diskusija įdomi.
    Manau, de facto blogas yra žiniasklaidos priemonė, de jure - ne. Bijau, kad akreditacijų viešajame sektoriuje norinčius blogerius Lietuvoje privers savo vardus ir pavardes, gyvenamuosius adresus ir t.t. paviešint. O apskritai diskusijos dėl akreditacijų man atrodo kvailos ir kvepia (ypač Liutauro atveju kvepėjo) blogas.lt ir omnio piaru. Sorry, jei tai nebuvo pr, bet Liutauras jį darė ir nenorėdamas:)
    Privatus sektorius blogerius kviečia ten, kur mato esant reikalą ir gerą žinutės ištransliavimą. Manau, blogeriai tuo nesiskundžia;) Viešasis sektorius irgi pasikvies, jei normaliai su juo pašnekėsi, paaiškinsi, kame reikalas. O sukūrus class action kokiame Seime prasidėtų nesąmonės, kiekvienas bitėplius dienoraštininkas tuomet norės Seime “pabloginti”:))
    Dėl atsakomybės - manau, bloguose ji tokia pati kaip delfi.lt komentare žydus įžeidus ar delfi.ee paskleidus gandus apie devalvaciją. Nežinau.lt ir omnio atveju nukentėjo tik blogo prestižas, tačiau teisiškai pareiškimas apie pardavimą rusams turėtų būti vertinamas tiek pat kiek mano pareiškimas šiame komentare, kad omnis parduodamas rusams :)) Teisininkai, pataisykite mane.

  18. carlos sako:

    but cia labai grazu visas su tais draudimais, jei internetas nebutu globalus reiskinys nelabai paklustantis tam musu visuomenes informavimo istatymui, visu pirma del nesanciu erdves ribu pvz. Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims.

    tai pagal sita gal visa interneto contenta tikrinam ir blokuojam priega kaip kinieciai i tai kas neatitinka musu istatymo nuostatoms…

    ir siaip istatymas kur informacija internete, kaip as suprantu patenka i ta kategorija ” kitos priemonės” yra daugiau maziau niekinis ir nieko neapsprendzia…

    del savo subtilumo erdves, saugumo ir tt kategorijose, remtis musu viį ir kalbeti apie blogus dargi taip kaip jus cia ale akivaizdu ir paprasta yra totali nesamone…

Jūsų komentaras