Laikai
Pamenu, kaip vaikystėje grįžęs namo, ant virtuvės stalo arba prie veidrodžio koridoriuje kartais rasdavau skiautę ranka prirašyto popieriaus. Jame paprastai būdavo kas nors panašaus į tokius keletą sakinių: „Sūnau, išvažiavau aplankyti draugės. Ant viryklės rasi pietus - pasišildyk. Grįšiu iki 9 val. Bučiuoju. Mama”.
Ar kas nors mobiliųjų telefonų amžiuje dar rašo šiltus, popierinius raštelius? Aš nesu nieko panašaus gavęs šimtą metų. Rašęs irgi…
Keičiasi laikai, keičiasi komunikacija. Daug visko šie pokyčiai atneša:
Paradoksų. Apie tai, ką diena iš dienos veikia kolega blogeris Karolis Pocius, kurio gyvenime nesu sutikęs gyvai, žinau daugiau nei apie daugelio savo bičiulių kasdienybę. Ačiū Twitteriui. Beje, Karoli, tai kaip ten tas „Hellboy”?
Isteriško juoko. Kai pažįstamo mergina išvažiuoja studijuoti į užsienį, o jis savo „Facebook” statuse vieną dieną parašo: „Oh what a lady, what a night!”.
Paranojos. Kai nori pasislėpti nuo viso pasaulio (bet neatsijungti visai), tenka iš peties padirbėti su komunikaciniais kanalais. Kažkada galėdavai tiesiog nekelti laidinio telefono ragelio. O dabar turi išsijungti mobilųjį telefoną, persijungti į „invisible mode” Gtalk‘e ir Skype, nelandžioti po socialinius tinklus (nes ir ten gali „pagauti”), ignoruoti savo el.pašto dėžutę, etc. Titaniškas darbas.
Peno pokalbiams. Susitikus su draugais, pirmąja tema netikėtai tampa ne kas kita, o paskutinis blogo įrašas. Ir dalykai, apie kuriuos galbūt gyvenime nebūtumėte diskutavę.
Atsakomybės. Savo įvaizdžiu tenka pradėti rūpintis vis anksčiau. Antraip ateities draugai, darbdaviai, antrosios pusės gali patirti daugybę smagių ir nelabai smagių akimirkų, „googlindami” tamstos nuodėmes: pradedant ankstyvais literatūriniais bandymais, baigiant ne visai reprezentatyviomis vakarėlių nuotraukomis.
Perdėto žinojimo. Per praėjusias kelias savaites užmečiau akį bent į kelių tolimų pažįstamų vestuvines nuotraukas. Šiaip jau net nebūčiau žinojęs, kad jie apskritai tuokiasi. Žinau, kas kur atostogavo, kur studijuoja ar dirba, kiek puodelių kavos išgėrė šiąnakt… Keletą metų nematytas kursiokas manęs nenustebins nauja šukuosena, nes jau ją apžiūrėjau kurio nors socialinio tinklo profilio nuotraukoje.
You name it.
Tokie štai laikai atėjo.
2008-08-18 18:08
O taip, su tais tikraisiais ir šiltaisiais rašteliais esu puikiai susipažinęs, bet dažniausiai jie nebūdavo tokie šilti, nes juose tėvai prieš išvažiuodami į darbą, palikdavo darbų sąrašą :)
Ai, tiesa, man dar nepatinka kai kas nors su manim ima kalbėt ta tema, apie kurią aš rašiau. Kažkodėl nepatinka ir tiek. Atrodo viską parašai, atsakai į komentarus ir še tau kad nori, vėl savo tiesą įrodinėk :)
2008-08-18 18:12
Labai nice’n’sweet įrašas.
Dar aprangos pokyčiai ateina daug greičiau ir, pvz., “bananinių” džinsų mada šiais laikais pas mus jau negali ateiti pora metų vėliau nei į kitas Europos šalis.
Dar visuotinis domėjimasis ir vienu metu begalinis nepasitenkinimas politika irgi gerokai apdžiūtų be interneto naujienų ir komentarų liūno.
Ir paprastų pašto laiškų stilistika nepersikėlė į internetą. O kartais gaila, būtų įdomu internete pamatyt email’ą, kuris baigiasi:
“Klausimai tau. 1. Koks tavo horoskopo ženklas? 2. Kokia spalva tau labiau patinka - mėlyna ar žalia? 3. Kuri mergaitė stovykloje tau buvo gražesnė - Sandra ar Lina?”.