RsV ir komunikacija | Spin.lt

Žmonės turi paslapčių, kurių nenorėtų niekam pasakoti. Arba bent jau neištempti jų į viešumą. Praeities nuodėmės, žalingi ir dar neteisėti įpročiai, meilužiai, nesantuokiniai vaikai - tai tikrai nėra tie dalykai, kuriuos mielai įrašytumėte CV ar skyrelyje „Personal information” kokiam „Facebook‘e”. Tai ir yra „skeletai spintoje” (angl. skeletons in the closet) - ne itin gražūs dalykėliai, kuriuos kažkaip norisi kuo giliau toje gyvenimo spintoje ir išlaikyti.

Jei kasdienybėje skeletai spintoje gali sau gyventi ramiai metų metus ir niekam negadinti nuotaikos, tai politikoje viskas kur kas sudėtingiau. Politikoje skeletus visi medžioja. Gali turėti labai didelę spintą su užraktu, bet kai būrys motyvuotų žmonių atkakliai bando į ją bet kokia kaina įsilaužti, gali neišgelbėti niekas. Nes spintoje rastas skeletas yra pats brangiausias trofėjus rinkiminės kampanijos metu.

Todėl kai asmuo nusprendžia dalyvauti rimtuose rinkimuose, pirmiausia jis turėtų susitaikyti su mintimi, kad turės atverti savo spintą labai plačiai. Atsisėsti su įvaizdžio strategu tartum su kunigu ir papasakoti viską. O jei yra dalykų, kurių pasakoti niekaip neišeina, reikia dar sykį pagalvoti, ar verta apskritai lįsti į politinę sceną.

Mat skeletai spintoje turi keistą savybę - kai jau juos atranda, jie gali sugriauti ne tik politines ambicijas ar karjerą, bet ir asmeninę reputaciją, šeimą, pasitikėjimą savimi. Jie gali sugriauti gyvenimus.

Iš spintos išlindusio skeleto pavyzdys Lietuvos politinėje padangėje - Šatrijos ragana. Nors istorija jau sena, bet kol iki galo neišsiaiškinta, ar skeletas tikras, ar sufabrikuotas, Prunskienę jis persekios kiekviena pasitaikiusia proga.

Užsienyje didžiausias skeletas pastaruoju metu iš spintos ištrauktas Jungtinėse Valstijose, kai paaiškėjo, kad gubernatorius Eliotas Spitzeris keletą metų naudojosi brangiai apmokamų prostitučių paslaugomis. Ir dar kartais jas apmokėdavo iš savo rinkimų kampanijos lėšų. E.Spitzeris buvo laikomas vienu perspektyviausių JAV politikų. Jau nebe.

Kai kurių skeletų pasirodymui gali būti pasiruošiama (štai todėl negalima nieko slėpti nuo savo įvaizdžio konsultantų). Tada juos netgi įmanoma išnaudoti savo naudai. Geras to pavyzdys - Respublikonų partijos kandidatės į viceprezidentus Sarah Palin dukters atvejis. Vos paskelbus apie šios moters dalyvavimą rinkimuose buvo atkapstyta, kad konservatyvios politikės, pasisakančios prieš seksualinį švietimą mokyklose, septyniolikmetė nesusituokusi dukra laukiasi. Tačiau iš anksto parengta komunikacija šią šeimos dramą išnaudojo kaip priemonę rinkėjų solidarizavimui su S.Palin („Ji turi tokią pat šeimą ir tokias pat problemas kaip ir mes”).

Iš gyvenimą griaunančių skeletų serijos vertėtų išskirti JAV kongreso nario Mark Foley istoriją. 2006 m. į žiniasklaidos rankas pateko šio respublikono rašytų žinučių išklotinės, kuriose jis seksualiai priekabiauja prie nepilnamečio berniuko. Paviešinta informacija privertė M.Foley ne tik atsistatydinti, bet ir paskelbti, kad jis yra gėjus bei samdytis advokatus baudžiamojoje byloje dėl pedofilijos. Likimo ironija: Foley Kongrese buvo žinomas kaip aktyvus kovotojas prieš pedofiliją ir vaikų pornografiją.

Bet turbūt daugiausia košės priviręs skeletas buvo sutvertas Ovaliniame kabinete per tuomečio JAV prezidento Billo Clintono kadenciją.

Aktyviausias skeletų medžioklės metas - rinkimų kampanija. Kažin ar daug laimikių šį mėnesį išvysime Lietuvoje?