„Nepasitikėjimo amžiuje“ pirmiausia reikėtų pradėti nuo savęs
Kai užsienio ryšių su visuomene (RsV) bendrovių vadovai ar darbuotojai savo interneto blogų įrašuose pamini kokios nors įmonės pavadinimą, šalia dažnai atsiranda daugmaž tokie skliausteliai: (disclosure: client of our company = pastaba: mūsų kompanijos klientas). Tai - etikos standartas. Jo tikslas - pademonstruoti skaidrumą ir pranešti skaitytojui, kad autorius aprašomos įmonės atžvilgiu negali būti visiškai objektyvus, nes juos sieja verslo santykiai.
Tai, kad tokių standartų laikomasi net nuosavuose bloguose, kur autorius teoriškai gali daryti ką tik nori, nes yra pats sau šeimininkas, rodo, kaip vertinama reputacija, sąžiningumas, skaidrumas. Deja, mums - Lietuvos RsV specialistams - vertinti tokius dalykus vis dar reikia išmokti. Nors daug pamokslaujame apie verslo kultūrą ir vertybes, kurių dažnai taip pritrūksta mūsų klientams, tačiau reguliariai patiriame kažkokią keistą amnezę ir patys pamirštame jų laikytis. Paskutinė tokios tendencijos iliustracija - vienas straipsnis naujame „Verslo klasės” numeryje.
Kolega Kęstutis Gečas (kartais, beje, apsilankantis spin.lt), kuris vadovauja tikrai ne prasčiausiai ryšių su visuomene bendrovei „Viešųjų ryšių technologijos” (VRT), lapkričio „Verslo klasei” parengė straipsnį „Nepasitikėjimo amžius”. Jį beskaitydamas pradėjau jausti, kad pavadinimas kažkaip ironiškai įgauna kitokią prasmę nei buvo užmanęs autorius.
Straipsnyje šiuo metu taip eskaluojamos krizės kontekste kalbama apie įvairius socialinio nerimo aspektus. Apie juos samprotauja ne tik pats K.Gečas, bet ir kalbinami kitų įmonių atstovai: „Finastos”, „Vilpros”, „If draudimo”. Ir žinot ką? Visos šios įmonės - VRT klientės (pirmosios dvi - nurodytos tarp klientų VRT svetainėje, trečioji ne, tačiau bent jau metų pradžioje tikrai dar buvo).
Gali kilti klausimas, kodėl manau, jog tai blogai, juk PR specialistų toks jau darbas - nepastebimai prastūminėti savo klientų vardą, kad jis šmėžuotų straipsniuose, reportažuose ir t.t. Keli argumentai.
Jei visi šie VRT klientai būtų kalbinami straipsnyje, kurio autorius - ne K.Gečas, o žurnalistas, tuomet viskas būtų tvarkoje. Nes tokiu atveju būtų atlikta žurnalistinė turinio kontrolė. Žurnalistas - kaip nepriklausoma šalis - įvertintų, ar jam siūloma informacija objektyvi, pasverta, atsijotų mintis, turinčias tik marketinginį tikslą;
K.Gečas nuolat rašo „Verslo klasėje”. Ne kaip pr‘ščikas, o kaip asmuo, kaip autorius. Todėl tikiuosi iš jo nepriklausomų minčių, neįsipainiojusių interesų konfliktuose, nemėginančių „pasinaudoti tarnybine padėtimi”. Kai visi tekste kalbinami žmonės - jo įmonės klientai - nori nenori pradedu jaustis nepatogiai. Tartum kokiame „nepasitikėjimo amžiuje”;
Pagaliau, iš tos pačios „Verslo klasės” kaip iš tikrai kokybiško leidinio tikiuosi aukščiausių žurnalistinių standartų. Tokie atvejai kaip šis nedidina pasitikėjimo žurnalo objektyvumu. Redaktorius A.Katkevičius (pats nemažai RsV duonos ragavęs), ateityje turėtų būti atidesnis.
Pabaigai. Šiame įraše ne šiaip sau parašiau, kad K.Gečas vadovauja „tikrai ne prasčiausiai RsV bendrovei”. Tuo mėginu pasakyti, kad VRT - ne kokia smulki diletantų kontorėlė, o rimta žaidėja. Viena iš tų, kurios turi dalintis atsakomybę už visos RsV rinkos judėjimo kryptį, kokybės kartelės kėlimą. Todėl norėtųsi, kad jos vadovas prisidėtų prie etiškų RsV standartų formavimo.
2008-11-01 22:49
Visų pirma, tai sveiks sugrįžęs ;)
O antra - panašus pavyzdėlis: http://www.eurorscg-pr.lt/ar-s.....ele2-blogo :)
2008-11-02 01:13
Aciu, kad pastebit ir vertinat. O bent tekstas, atmetus tuos jusu kritikuojamus komentarus, ar patiko? :)
Cia buvo trecias tekstas, o kaip pirmieji du? pvz., apie stereotipus? :)
Visgi as pirmiausia siulau diskutuoti apie teksta ir jo esme (ar nenusisnekejau :)), o tik paskui kabinetis ir iziurineti konfliktus. Priesingu atveju busime tikri lietuviai…
Svarbiausias paaiskinimas yra tas, kad zurnalui pirmiausia idomu istorijos, o ne objektyvumas. Tai nera naujienu agentura ar naujienu portalas. Kas turi laiko, paskaitykit apie tai paties A.Katkeviciaus bloge http://vklase.livejournal.com/4012.html.
Apie nepasitikejima siomis dienomis tiek as, tiek jus turbut kalbate kasdien. Ir su klientais, ir su draugais. As nesiemiau svaistyti laiko ir ieskoti nauju zmoniu vien del to, kad buciau neutralus.
Taciau pastaba priimu, ateityje pasitaisysime. Bet turiu prisipazinti, kad klientus cituosiu ir toliau, jeigu tik jie idomiai pakalbes - jie to nusipelno lygiomis teisemis, kaip ir “neklientai”. Ir is anksto atsiprasau :).
2008-11-02 16:48
Kęstuti, o Jums ačiū, kad lankotės čia :)
Tekste radau įdomių minčių, bet pusę skaitymo malonumo atėmė būtent šiame blogo įraše aprašytas “atradimas”. Šįryt tyčia perskaičiau straipsnį dar sykį - neapleidžia jausmas, kad kai kurie VRT klientų komentarai tiesiog pritempti prie konteksto ir pernelyg atsiduoda kompanijų talking points’ais.
Pavyzdžiui, “Deja, savanoriškai draudžiasi tik dalis lietuvių, o likusieji tikisi, kad nelaimė aplenks arba padės artimieji ir draugai” (S.Peleckas, If draudimas). Arba: “G.Levišauskas (Finasta) nesunkiai pagrindžia, kodėl kiekvienas rimtai investuoti nusprendęs žmogus privalo turėti konsultantą”. Suprask, skaitytojau, drauskis, konsultuokis, pirk “Vilpros” geoterminę šildymo sistemą (!).
Kitaip tariant, mano mintis ta, kad kartais net atrodo, jog kai kuriuos teksto posūkius lėmė ne loginė minčių seka, o būtent norėtų įterpti į tekstą klientų ratas. O tai jau tikrai neprisideda prie straipsnio kokybės.
Dėl objektyvumo. Sutinku, kad “Verslo klasė” - tai ne naujienų šaltinis. Jame turi būti daug vietos interpretacijoms, nuomonėms, subjektyvumui. Bet Kęstuti, kažin kas nutiktų, jei kokios užsienio PR agentūros vadovo straipsnis su klientų komentarais (nepasakant, kad tai klientai) pasirodytų tarkime “The Time” ar “The Economist”? Ir tai išplauktų į paviršių. Aš net neabejoju, kad kiltų skandalas, o leidinių redakcijos to visai neįvertintų kaip legitymios teisės į subjektyvumą.
2008-11-02 20:40
Pritariu autoriui - skaitant straipsni kilo panasios mintys apie prastai uzslepta reklama.
Kestuti, suprantu, ka nori pasakyti, rasydamas “Priesingu atveju busime tikri lietuviai…”, taciau del tokiu issireiskimu man geda del savo bendratautieciu.
2008-11-02 21:57
Matau, kad ieškoma akmenų lygioje pievoje. :)
Siūlau mąstyti logiškai apie šią problemą, nes blogo autorius manęs neįtikino – neradau jokios logikos jo tokiuose rimtuose kaltinimuose, išskyrus „neskanumą“, kuris nėra logika.
Pastabos:
- Blogo autorius paklydo tarp naujienos ir nuomonės, tarp žurnalistinio tyrimo ir publicistikos.
- Objektyvumas reikalingas, kai ieškoma tiesos. Čia yra nuomonė apie socialinius įvykius, tendencijas.
- Objektyvumas reikalingas, kad skaitytojas nebūtų klaidinamas. Straipsnyje kalbinamų asmenų mintys iliustruoja mano tekstą, todėl klaidinti gali tik mano žodžiai.
- Aš gyvenu savo gyvenimą ir pažįstu begalę žmonių. Nelinkęs atsisakyti cituoti protingai pakalbėjusių žmonių, net jeigu jie yra mano klientai. Pasirodo, geriau “pamaišyti” ir neklientų… :)
- Mėtytis tokiais pareiškimais, kaip „kiltų skandalas“, neturint rimtų argumentų, o tik pamąstymus, yra nerimta ir neatsakinga. Tokiais žodžiais tradiciškai dangstomas argumentų trūkumas.
- Pamąstymas „neskaniai atrodo“ man ne argumentas (ž.r. pirmąsias pastabas apie objektyvumą ir jo būtinybę). Man, pavyzdžiui, klaikiai nepatinka razinos (tikra tiesa), bet aš nesakau, kad tai – blogas maistas :-).
- Pagrindinis klausimas, kurį visi turi užduoti, yra toks – ar pakeitus kalbinamus asmenis kitais, tų asmenų konkurentais, straipsnio mintis būtų pakitusi. Jeigu taip, tada aš nusižengiau etikai. Tačiau šiuo atveju ne.
Ir pabaigai. Jeigu jau „spindoctor“ prabilo apie skaidrumą, tai pats laikas ir jam „prisiduoti“. Gal jo postuose yra jo klientų konkurentų kritika, gal jo klientų reklama?
Tai kas čia pas mus skaidresnis, „spindoctore“? :)
2008-11-02 22:30
Matau, kad kiekvienas liksime prie savo nuomones, tad siūlau baigti diskusiją šiuo klausimu :)
Mano pasirinktas anonimiško blogo formatas - tai būdas apsaugoti save nuo bereikalingos vidinės cenzūros giminių ir švogerių krašte. Noriu kalbėti apie RsV rinką ir komunikaciją tiesiai, atvirai, jei reikia - aštriai, negalvodamas, ką pamanys buvęs/esamas/potencialus klientas, kolegos ir pažįstami, žurnalistai ir t.t.
Kaip kažkada teisingai pastebėjo taip pat anonimiškai rašęs “Dievų žiniasklaidos” autorius, nemanau, kad mano asmenybė - kokia ji bebūtų - turėtų būti įdomi skaitytojams. Tad leiskite man šią “neskaidrumo” teisę pasilaikyti :)
2008-11-03 15:51
Visų pirma norėčiau pasveikinti grįžus.
O šiaip vieną mažą pastabą blogo autoriui pasakyt norėčiau. Nusiunčiau meilą į doctor[at]spin.lt kai turėsi laiko pasitikrink ;)
2008-11-03 23:24
[...] iš spin.lt įrašas rodo, jog aš nesu vienintelis perdėm įtarus ir amžinai “lojantis” subjektas, nors [...]
2008-11-04 00:14
Kęstuti, atsakykite tik į vieną klausimą, prašau: ar artimiausiose PVM sąskaitose-faktūrose, kurias išrašysite savo straipsnyje pakalbintiems klientams, bus koks nors įrašas/eilutė apie šį jūsų nuveiktą darbą kliento labui?
2008-11-04 01:08
Gecas sako:
“As nesiemiau svaistyti laiko ir ieskoti nauju zmoniu vien del to, kad buciau neutralus.”
O mes negaisime laiko skaityti “Verslo klase” vien del to, kad kazkam atrodo, jog reklamuoti ten savo klientus straipsniu pavidalu turetu buti idomu ir naudinga mums, skaitytojams.
2008-11-04 09:14
džiaugiuosi, jog tokia diskusija kyla. teko asmeniškai atsidurti abiejose ginčo pusėse, todėl matau argumentus tiek spindoctor, tiek Kęstučio mintyse.
manyčiau, jog ši diskusija yra dar vienas ženklas, jog Lietuvos žiniasklaida ir ryšiai su visuomene keičiasi, etikos reikalavimai kyla. ir daugelis iš mūsų (RsV cechas) turėsime vėliau ar anksčiau sau atsakyti į klausimą, ar tos technologijos, kurios buvo visiems priimtinos kokiais 2000-2004 metais, tinkamos šiandien.
visiems gresianti asmeninė problema - tai asmeninis sprendimas, kada ir kaip brėžti brūkšnį
2008-11-04 13:28
Šiai diskusijai aktualus Aurelijaus Katkevičiaus komentaras iš Dansu.lt:
Laba diena.
Prie mano atsakymų buvo dar įžanga, kurią šiaip jau mielai regėčiau paskelbtą. Atrodė ji šitaip: “Iš esmės būtų gerai matyti žmogaus, su kuriuo bendrauju, vardą ir pavardę, nes esame akivaizdžiai nelygiavertėse pozicijose - aš atsakau už tai, ką kalbu, savo pavarde, o mano pašnekovas su kauke neatsako.”
Bendroji pastaba: protingų žmonių pasitaiko ir tarp ryšininkų su visuomene, ir tarp jų klientų. Ir gana nemažai. Nereikia susirgti paranoja. Nes galų gale taip galima pradėti galvoti, kad Skrebiškis “piarina” Paryžiaus automobilių parodą, Vilpišauskas - lydekų žvejybą, Lukšytė - turizmą Kolumbijoje, Sakalauskaitė - “Ąžuoliuką” (beje, ji irgi yra atstovė spaudai, bet ne “Ąžuoliuko”). Taip gangreit nebus nei kas, nei apie ką rašo. Nes priėmus šiokias tokias radikalias nuostatas, nesunku kiekvieną tekstą pradėti traktuoti kaip propagandinį. Įskaitant šitą įrašą dansu.lt tinklaraštyje.
O su Kęstučiu šnektelėsime.
2008-11-04 19:29
Teisinga diskusija rodanti tam tikrą žiniasklaidos brandą. Tačiau, kaip teisingai pastebėta, svarbu, kad būtų išvengta “paranojos”. Tiesa, pradžioje galvojau, kad kalba eina apie Kęstučio straisnį (”Stereotipai…”), nes kažkada šypsnį kėlė ir jis:). Tačiau iš kitos pusės venkime paranojos - su kuo dirbi apie tą ir daugiausia mąstai, daugiausia komentuoji - tai normalu. Rinka tiesiog per maža - visi visus pažįsta maksimum per du žmones. Svarbiausia, kad tik nebūtų pernelyg pritempinėjama.
2009-03-18 08:49
[...] situacijomis, kai vieši konkursai (!) gali ribotis su atskirų klientų interesų gynimu, ekspertinės įžvalgos gali būti orientuotos į klientų poreikius ar tiesiog primityviu nepažymėtos reklamos paplitimu. Ką [...]