RsV ir komunikacija | Spin.lt

Vakar neakylai ir pažodžiui „suvalgiusi“ LLRI pranešimą spaudai, šiandien dalis žiniasklaidos susizgribo. Pastebėjo, kad tyrime apie pensijas, pagal kurį jis parengtas, yra ir įdomesnių skaičių. Pasirodo, 46,8 proc. Lietuvos gyventojų „Nežino/nesidomi, kas tai yra“ – pervesti dalį SoDros įmokų į savo asmeninę pensijų sąskaitą (t.y. II pakopos pensijų fondai).

(Pastaba: Spauskite ant paveikslėlio, jei norite jį padidinti)

Na ir pakalbėkime dabar apie komunikaciją. II ir III pakopų pensijų fondų atsiradimas buvo komunikuojamas, kiek pamenu, gana plačiai. Žurnalistai kokiais 2005 metais kone kartą per savaitę gaudavo po pranešimą spaudai apie II pakopos pensijų fondus, pensijų reformą ir t.t. Negana to, 950 tūkst. Lietuvos gyventojų patys yra pasirašę pensijų kaupimo sutartis. Tai yra kiek daugiau nei pusė tam tinkamo amžiaus (nuo 20 iki 55 metų) šalies gyventojų.

Pamačius viršuje cituotą žinutę ir prisiminus, kaip kažkada žiniasklaida buvo bombarduojama informacija apie pensijų fondus, man kilo klausimas – kodėl? Ar ne į tą pusę buvo komunikuojama, ar žiniasklaida, kiaulė, kaip visada domėjosi tik skandalais ir nerašė nieko apie tai?

Ir mano galvoje iškilo dvi versijos:

Pirma: Taip, taip ir yra. Žiniasklaidai yra įdomūs tik skandalai. Matėt šiandien naujus „Vartus“? Donata dainuoja, eksportas buksuoja, o švaistūniška vilniečių šeima srebia finansinius sunkumus iš kartybės taurės, be to, tą šeimą rodys „Lietuvos ryto“ TV, tai kodėl gi laidos reklamai neskyrus viso dienraščio puslapio. Šiaip – priedas įdomus, ir temos užkabinančios akį, tik kartais nesupranti žmogus, kodėl nė vienas plačiosioms masėms skirtas dienraštis neparašo tiesiog dalykų, kurie liečia visus gyventojus, kaip kad kiek mokesčių galima kaupti savo asmeninėje pensijoje. Nepaskaičiuoja, kaip pasikeis gyvenimas įgyvendinus krizės planą ir pan.

Žinoma, tie laikraščiai turi pasiaiškinimą, ir labai rimtą. TNS‘ų praėjusios vasaros skaitomumo reitingai: „Vakaro žinios“ – pirma vieta (22 proc.).

Antra: Lietuviai neskaito. Jiems patiems visiškai neįdomu. Visai neseniai buvo straipsnis apie tai, kad 66 proc. mūsų sako, kad mėgsta skaityti, bet 31 proc. per metus neperskaito nė vienos knygos.

Toliau: 79,1 proc. žmonių Lietuvoje neskaito specialybės literatūros, 90,9 proc. – rimtosios publicistikos, esė, 70 proc. – mokslo populiarinimo, 91 proc. – šiuolaikinės intelektualinės prozos. Šitoje apklausoje praktiškai tie patys skaičiai (75-90 proc. neskaitančių) liečia visas knygų rūšis, iš jų geriausiai laikosi meilės romanai ir detektyvai, bet tai, mano galva, tas pats televizorius. Kalbant apie kurį, The Guardian prieš pusantrų metų atliko studiją, parodžiusią, kad paaugliai, kurie žiūri televiziją daugiau kaip tris valandas per dieną, daug dažniau turi mokymosi sutrikimų. Suaugusiems, drįstu teigti, TV žiūrėjimas ne ką mažiau kenkia, ypač lietuviškos komercinės. Noras mokytis taip ir neatsiranda.

Ir drįstu daryti išvadą, kad šiuo atveju dėl tokio visuomenės nežinojimo kalta ne komunikacija. Nes pensijų reformos poslinkiai yra tik viena iš tūkstančių naujienų, kurios nutinka kasdien – jei ji būtų per aršiai komunikuojama, per tą triukšmą nepastebėtume kitų ne mažiau svarbių dalykų, ir labiausiai užsiknistų tie, kurie ką nors skaito ir domisi.

Sakyčiau, kaltas žmonių abejingumas. Wikipedia sako, kad jis atsiranda po įvairių traumų ir nusivylimų. Šiaip – galbūt. Išgirdus žodžių junginį „pensijų reforma“, tikriausiai ne vienam atšoka iki tol įspaustas susidomėjimo mygtukas.

Įdomūs šiek tiek susiję skaičiai:

Žiniasklaidai, besidominčiai pokyčiais valstybėje – per 3 dienas Lietuvoje išleidžiama nuo 10 iki 30 naujų teisės aktų (redakcijose iš tiesų reikėtų etato žmogaus, kuris tik peržiūrinėtų juos ir gilintųsi į detales).

Komunikatoriams, besidomintiems žiniasklaida – mes turime 328 pavadinimų laikraščių ir 474 pavadinimų žurnalus. Vidutiniškai ištisus metus mus pasiekia kiek daugiau nei 700 tūkst. vienetų leidinių per dieną. Jei tarsime, kad šie statistikos departamento duomenys yra nesumeluoti ir žiniasklaidos priemonės skelbia savo realius tiražus, vis vien tai būtų mažoka trims milijonams žmonių, jei jie norėtų nuolat skaityti. Palyginimui: estai turi 148 skirtingus laikraščius, tik daug daugiau žurnalų, jų turima visa periodika apima 1183 skirtingus pavadinimus. Latviai, kadangi ne tokia maža šalis kaip Estija, yra prastesnėje padėtyje: turi 259 laikraščius, o iš viso – 286 pavadinimų spaudą.