Laidojant naujienų ciklą

2002 m. JAV Respublikonų partijos senatorius Trent Lott ketvirtadienio vakarą vykusio vakarėlio metu sakė kalbą renginio kaltininkui - šimto metų gimtadienį šventusiam politikos veteranui Strom Thurmond. Be visa ko jubiliatas savo ilgametėje biografijoje buvo įsirašęs dalyvavimą 1948 m. JAV prezidento rinkimuose, kurių metu aktyviai pasisakė už griežtą segregacinę politiką. Viena iš T.Lott sveikinimo kalbos kertinių minčių buvo ta, kad jei tuo metu Amerika būtų pasirinkusi gimtadienį švenčiantį Respublikonų veteraną, ji būtų išvengusi daugybės problemų.
Tai buvo pernelyg nemaskuotas rasistinio turinio pareiškimas. Ir nors vakarėlyje dalyvavo ne vienas įtakingas žurnalistas, žiniasklaidoje ši šiaip jau skandalinga aukšto politiko remarka liko beveik nepastebėta. Bet tai nereiškia, kad istorija tuo ir baigėsi. Tačiau dabar ją trumpam palikime - pratęsime vėliau.
Šį pavyzdį pasiskolinau iš vertos dėmesio Clay Shirky knygos „Here Comes Everybody“, kurią kaip tik baigiu skaityti. Čia autorius nebanaliai ir kur kas giliau nei esame pratę matyti greitai „suvalgomose” amerikietiškose verslo knygelėse aprašo fundamentalius socialinius interneto (r)evoliucijos efektus. Knygos idėjoms ketinu skirti atskirą įrašą, o šiame - tik kelios mintys, kurias sukėlė aukščiau aprašytas pavyzdys.
Tad grįžkime prie jo. Kaip minėjau, žiniasklaida praktiškai ignoravo kontraversišką politiko pareiškimą. Tai įvyko ne todėl, kad jo niekas neišgirdo. Ne todėl, kad kažkas norėjo dangstyti T.Lott‘ą. Rezonanso nebuvimą nulėmė paprasti naujienų ciklo dėsniai. Pirma, kalba pasakyta vėlų ketvirtadienio vakarą, todėl į penktadienio spaudą ji patekti tiesiog fiziškai neturėjo galimybių. Antra, ketvirtadienio įvykis, kuris nebuvo aprašytas penktadienį, pirmadienį jau buvo (žvelgiant iš žiniasklaidos varpinės) pasenęs. Todėl galų gale apie jį atsisakyta kalbėti apskritai.
Ši istorija labai gerai iliustruoja, kodėl tam tikri su naujienų ciklu susiję principai susiformavo ir kitoje barikadų pusėje - ryšių su visuomene specialistų darbe. Vienas iš jų toks: labai dažnai tereikia sugebėti palaikyti liežuvį už dantų, keletą dienų luktelėti ir viešumon iškilusi neigiama informacija savaime nuguls neišbrendamuose kolektyvinės atminties sąvartynuose.
Todėl gan dažnai matydavome, kaip kilusio skandaliūkščio personažai stengiasi tempti laiką ir atkakliai tyli - jie tiesiog siekdavo išlaukti, kol skanus ir šviežias naujienų gabalas pasens, apipelys ir bus palaidotas po naujom sensacijom, dygstančiom kone kiekvieną dieną.
Su tuo pačiu naujienų ciklu susijęs ir šventas ryšių su žiniasklaida priesakas: „Neplatink pranešimo spaudai penktadienį”. Kodėl? Nes daugelis spaudos leidinių savaitgalį neišeina apskritai arba išleidžia į kitokį, „nenaujieninį” turinį orientuotus numerius. Tad savaitgalį į spaudą pranešimas nepateks. O pirmadienį? Penktadienio naujiena pirmadienį jau bus seniena ir daug save gerbiančių žurnalistų bei redaktorių jos nesidės būtent dėl šios priežasties.
Bet, kaip minėjau, nevykusio gimtadienio pasveikinimo istorijoje kažkuri iš šių senų taisyklių nesuveikė. Nes skandalas visgi kilo. Kaip jau galėjote įtarti, savo trigrašį eilinį kartą įkišo neklaužados blogeriai. Jie pradėjo vienas po kito cituoti T.Lott‘o tostą ir klausti, ar žmogus su tokiomis pažiūromis gali eiti Senato Respublikonų lyderio pareigas. Dar daugiau - kai kurie sugebėjo iškasti papildomų įrodymų, kad senatoriaus pareiškimas nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis. Galiausiai istorija virto tradicinei žiniasklaidai patrauklia naujiena (pirmųjų puslapių, be visa ko). T.Lott‘ui teko atsistatydinti.
Kas gi atsitiko? Dešimtmečiais galioję naujienų ciklo principai staiga nuėjo šuniui ant uodegos. Nes čia priėjo naujas žiniasklaidos kanalas - blogeris - ir tarė: „Nežinau kaip ten jums, bet man nėra senų naujienų”. Tinklaraštininkas tiesiog rašo apie tai, kas jam atrodo aktualu, įdomu, „skauda”, net jei istorijai 3 dienos, ar 3 mėnesiai. Ir dar sugeba taip išsukti žinutę, kad žurnalistams nelieka nieko kito kaip pasekti iš paskos.
Štai taip neišvengiamai tradicinis naujienos ciklas visas stenėdamas lūžta naujame informacijos sklaidos realijų kontekste. Dar viena interneto auka - ką čia ir bepridursi.
2009-06-14 18:16
keista, kad nagrinejant si atveji nieko nebuvo uzsiminta apie naujienu website’us, online laikrasciu versijas, kuriems realiai irgi negalioja jokie suvarzymai - zinute galima ideti bet kuria minute nakti ar diena.
vien jau del online laikrasciu versiju egzistavimo naujienu ciklo principas yra nebetinkami siandieniniam vartojimui. jau nekalbant apie blogerius, twitter etc.
2009-06-14 18:59
[...] § Dienos tema. Mes. Panašu į tai, kad šalia Gedulo ir Vilties turime progą paminėti tinklaraščių autorių dieną. Ne pati geriausia diena triukšmingam šventimui, bet iki šiol taip ir nešventėme. Kol Day.lt ieško atsakymų, kas yra tinklaraštininkas, Spin pateikia vieną iš versijų. [...]
2009-06-14 19:15
Tai, racionaliai mąstant, tikrai keista, bet realiai net ir atsiradus naujienų portalams naujienų ciklo principai buvo mažai pakitę. Manau, dėl kelių priežasčių:
- Nuo to, kad atsirado interneto portalai, PR’o atstovai nepuolė keisti savo įpročių, nes jie vis tiek žvelgė į žiniasklaidą kaip į vieningą ekosistemą, kurią savo žinutėmis norėjo “paimti” visą. Todėl pvz. penktadienio taisyklė tebetaikoma iki šiol;
- Interneto portaluose (priešingai nei bloguose, kurie dažnai nėra darbo vieta, o labiau laisvalaikio, saviraiškos erdvė) savaitgaliais paprastai lieka tik keli budintys žurnalistai ir tie dažnai atlieka labiau redaktoriaus vaidmenį (ima info iš kitų šaltinių ir ją apdoroja). Kitaip tariant, informacijos srautas nors ir nesustoja visai, bet dirba kur kas mažesnėmis apsukomis;
- Dar viena priežastis, kurios nepaminėjau pačiame įraše, yra skirtingas žurnalisto ir blogerio santykis su informacija. Žurnalistas yra išmokytas visur ieškoti naujienos sudėties (t.y. informacijos su naujienų požymiais), blogeris neturi tokių išankstinių suvaržymų, todėl atsirenka medžiagą ir ją naudoja kur kas laisviau. Todėl blogeriai gali išsukti informaciją, kuri neatitinka nusistovėjusių žiniasklaidos kanonų.
Svarbus aspektas naujienų cikle yra eskalavimo galimybė. Žiniasklaida, jei ji nori kartoti tą pačią temą, privalo atrasti kaskart naujų kampų. Blogeris gali tos pačios žinios pagrindu samprotauti kiek tik jam lenda - formatas nedraudžia to daryti.
Ir dar. Sniego gniūžtės efektas. Žiniasklaidoje jis yra apribotas, nes, jei nėra papildomos informacijos, tiek laikraščiui, tiek portalui rašyti apie tai, apie ką vakar jau parašė kolegos, dažniausiai yra “ne lygis”. Tuo tarpu blogeriai gali žinią vienas iš kito perimti ir tuo pačiu klausimu diskutuoti praktiškai neribotą laiką.
2009-06-14 23:15
Ir kur dabar Racas, kuris palaidojo tinklarascius logine.
2009-06-15 12:34
Mielas Aurimai, na kodėl tamsta iškraipote tikrovę. Nes nepamenu, kad kur nors kada nors būčiau laidojęs tinklaraščius. Juo labiau Login’e…
Negražu taip:)
2009-06-15 17:40
[...] viename iš tinklaraščių tarp komentarų radau pastebėjimą neva aš laidoju [...]
2009-06-15 23:52
Maloniai stebina įspūdis, kad savanoriškas (pagal kilmę - mėgėjiškas) tinklaraščių kalbėjimo lygis pajėgus prilygti ir pranokti profesionaliuoju laikomąjį. Išties, turime užgimusią naują, laisvesnę, KOKYBĘ.
2009-08-21 12:47
Kad laidojo man atrodo Simonas :)
2009-10-21 11:17
Apmiro blogas kotais jau…
2009-12-12 12:23
Jo pasiilgstam nauju irasu jau :)