Dar vienas nykus rytas, prasidedantis gausybe kartų paspaustu „Snooze”, taip ir nesuvalgytais pusryčiais, nespėtais susapnuoti sapnais, bet spėtais patirti vėlyvais sostinės kamščiais. „Ir kaip jūs visi bjaurybės drįstate tokiu metu vis dar važiuoti į darbą?!”, - nebyliai šaukiu automobilių eilei, kuri prasideda jau prie išvažiavimo iš kiemo.
Tačiau mano vienišas, širdį veriantis klyksmas niekam neįdomus. Rytinis vėluojantis oras ramiai kvepia masiškai nesuvalgytais pusryčiais, nesusapnuotais sapnais ir transporto išmetamomis dujomis… Skaitykite daugiau »