Apie mikroblogų platformas (Twitter, Blakė, Vibe) pastaruoju metu kalbame daug. Rinkiminės kampanijos metu Obama per „Twitter” paskelbė, kad kandidatu į viceprezidento postą renkasi J.Biden‘ą. Sako, kad ten pat (o ne iš žiniasklaidos) pasaulis pirmąsyk sužinojo apie šaudymus Mumbajuje. O va LOGIN metu pranešėjas iš Latvijos A.Mednis iš esmės papasakojo, kaip tapti populiariu „čiulbėtoju”.
Prekės ženklai irgi eina į mikroblogus. Turim ten „Laisvalaikį”, „Pravdą”, būrelį politikų ir kitų marketinginiais tikslais apsiginklavusių subjektų. Tačiau kažkaip įtikinamesnių, įvairiapusiškesnių sėkmės istorijų, parodančių kaip mikroblogai gali būti išnaudojami komunikacijoje, savo skaitiniuose vis neužtikdavau (tiesa, labai nuosekliai, atkakliai neieškojau, tad čia ir mano paties bėda).
Dažniausiai sėkmingo mikroblogų išnaudojimo pavyzdžiai susitelkdavo į gebėjimą suburti skaitlingą pasekėjų ratą ir tokiu būdu paskleisti žinią. Man tokiose istorijose trūkdavo …hmm… pačios istorijos: kas, kur, kada, kodėl, kaip ir pan. Bet štai visai atsitiktinai aptikau įdomiai aprašytą „Ford” case study, kurioje labai išsamiai išdėstytas sėkmingas įvaizdinės krizės suvaldymo daugiausia per „Twitter” pavyzdys. Įraše pateikiu mano santrauką, o pilną anglišką aprašymą (netgi su „tweet‘ų” pavyzdžiais) galite pasiskaityti po tekstu. Skaitykite daugiau »